2009 m. sausio 8 d., ketvirtadienis

Vakaras Briuselio Afrikoje

Kai Mantas pasakė, kad vieną vakarą kartu su jo kolegomis keliausime į Afriką Briuselyje šiek tiek nustebau, nes afrikiečių gausa nebuvo patraukusi mano dėmesio kaip, pavyzdžiui, arabų populiacija, kuri Europos sostinėje daug gausesnė ir labiau į akis lendanti.

Matongé. Taip vadinasi nedidelis kvartalėlis (maždaug 3-4 gatvės), po kurį vakar žvalgėsi 7 smalsūs lietuviai. Iškart matyti, kad buvome įlindę ne į savo teritoriją, nes švietėme tamsoje :). Svarbiausia, kad šios kelios gatvelės įsikūrusios ne miesto nuošalyje, o visai greta europinių institucijų.

Šio afrikietiško rajonėlio formavimasis prasidėjo praėjusio amžiaus antroje šeštojo dešimtmečio pusėje, kuomet buvo įkurtas Maisaf (Maison Africaine, "Afrikos namai") - centras, skirtas Belgijos Kongo studentams. Kongui atgavus nepriklausomybę, čia plūstelėjo šios valstybės emigrantų banga, kuri pradėjo formuoti Matongės- Kongo sostinės Kinšasos centrinės gatvės tokiu pat pavadinimu stilių.



















Tam tikri šaltiniai teigia, kad apie 1986 m. Matongės kvartalėlyje stipriai krito nekilnojamojo turto kainos- tiek nuomos, tiek pardavimo srityse. Vietiniai gyventojai, negalėdami ilgiau tverti naujosios kaimynystės, išsikeldavo net nepardavę ar išnuomavę savo turimų namų.

Matongėje itin gausu kirpyklų. Specifinių. Na, jei norit kasyčių, dredų, šinjonų, perukų ir pan.- tai ta vieta kaip tik jums. Net ir vyrai su bigudukais plaukuose čia norma :). Vitrinose iškabos su juodaodžiais. Vieną kerpa, o dar penki stovi aplinkui ir pliurpia. Mūsų tarpe savanorio išbandyti šias unikalias paslaugas neatsirado. Gal kaip nors kitą kartą- kai reikės ruoštis karnavalui :).

Užėjome ir į vieną iš vietinių maisto parduotuvėlių. Esminiai produktai belgiški, bet buvo ir egzotikos. Manto kolega Gediminas neseniai lankėsi Konge, buvusioje Belgijos kolonijoje. Jis pasakojo apie kirminus, kuriuos skanauja kongiečiai. Jų radome ir toje parduotuvėje - netgi kelių dydžių. Kilogramas kirminų - 30 eurų. Pasiteiravome, kaip juos valgo. Jaunas malonus pardavėjas paaiškino, kad tai labiau kaip užkandžiai, nors yra, kas ir gamina juos pomidorų padaže, tačiau recepto berniukas sakė nežinąs. Įdomumo dėlei, 50 g nusipirkome, nors nė vienas neketino ragauti. Visi tokie dosnūs, kad sakė parneš išvykoje nedalyvavusiems kolegoms :) :) :) Kiek žinau, taip ir guli visi sveiki ir gražučiai lėkštelėje. Drąsiau, PSK!!!

















Restoranų gatvelėje buvo gan ramu, bet į vidų manęs kažkaip netraukė užeiti. Visgi ta tamsi spalva atbaido :) - nežinai ko tikėtis. Ekskursijos gidas Robertas pasakojo, kad vasarą šioje gatvelėje, kai visi staliukai iškeliauja laukan, net jaučiamas saldus neišsisklaidęs žolės kvapas. Anot jo, jauties kaip Amsterdame.

O pamenate tokias telefonų kabinas, kurios karaliavo sovietmečiu paštuose. Jomis naudodavomės, kai norėdavome skambinti į kitą miestą ar valstybę. Va tokio gėrio čia taip pat dar galima rasti ir skambinti į beveik bet kurią Afrikos šalį tik už 5 euro centus. Pigu.

Centrinė Matongės vieta- Švento Bonifacijaus bažnyčios aikštė, kuri aplipusi restoranėliais. Viename jų - Le 2eme element - vakarieniavome ir mes. Kas mėgstate tailandietišką maistą rekomenduojame, bet tik nepamirškite rezervuotis iš anksto, nes vieta labai populiari. Beje, desertų megėjai, desertų jame nerasite.

Gailėjausi, kad nepasiėmiau fotoaparato, bet bendražygiai sakė, kad but buvę nesaugu fotografuoti. Na gal... Kad geriau pajusti tą atmosferą, šiek tiek Matongės vaizdų Flickr galerijoje.

Internete perskaičiau, kad birželio pabaigoje, Matongėje kasmet vyskta Afrikos šventė su mugėmis ir muzika. Jei nepamiršim, būtinai apsilankysime.

1 komentaras:

  1. tik dabar paskaičiau šį įrašą ;) į Matongę eit nėra drąsu ir man, bet sako, kad tai vos ne pats taikiausias Briuselio rajonas (kol kas negaliu patikėti dar vis... ;)) Kaip suprantu afrikiečių maiste populiari yra ožka, bet jei jau ten buvot kodėl ėjot į tailandienčių restoraną? ;) Mes kai buvom, tai įėjom į bet kurį pasitaikiusį afrikietišką, bet ir gavom bilekokią ožką, ta prasme nieka ypatinga ;) Vat reiktų pasidomėt kiek plačiau kurie ten 'skanūs' afrikietiški restoranėliai yra... ir kadangi kompanija buvo žingeidi naujienoms, užėjom pasižvalgyti į vietinę parduotuvę. Ten radom: rūkytos-džiovintos (iki pajuodavimo) žuvies (kokia rūšis nepasakysiu, bet kaip tik laidą buvau mačius kaip jas rūko ant bananų lapų ar pan.), taipogi lapuose suvynioti kažkokie 'skanėstai' (nesugebėjom išsiaiškinti kas, bet sakė pardavėjas labai skanu, neįtikino ;)), bet nusipirko mūsų svečiai kirmėlių lauktuvėms... patys neragavom, juk lauktuvėms neliks ;) Parvežus sakė, kad mama išdrįso ragauti, ir skonis kaip Pu Erh arbatos ;)

    AtsakytiPanaikinti